Tęsiant moteriškumo temą ir kur ieškoti savojo moteriškumo.
Šiuo klausimu turbūt nepasakysiu nieko naujo – visi atsakymai slypi mumyse.
Lengva pasakyti, bet sunku išgirsti. Mes visi, bet ypač moterys didžiąją savo gyvenimo dalį buvome mokomos atsakymų klausti kit,ų o savo vidinį žinojimą nuneigti, kaip nepatikimą informacijos šaltinį. Nepaisant to, greičiausiai kiekviena iš mūsų bent kartą esame pasakę, „jei tik būčiau paklausius savo nuojautos…“.
Per visą civilizacijos istoriją moteriškumo išraiškos formos keitėsi, tačiau jo esmė išliko ta pati. Ji užkoduota kiekvienos iš mūsų DNR. O vienas iš tiesiausių būdų, kaip tą DNR „iškoduoti“ yra per mitus ir legendas .
Ypač į mitus ir legendas apie senovės civilizacijų deives. Šiose istorijose ir senovės deivių charakteriuose slypi nuorodos ir užuominos į elgesio modelius, talentus, polinkius, iššūkius ir sprendimus, su kuriais mes susiduriame kiekvieną dieną.
Kiekvienoje iš mūsų skirtingose gyvenimo situacijose suaktyvinama skirtinga deivė, skirtinga energija, kuri dažnai ima vadovauti mūsų gyvenimui ir vesti jį pagal savo planą. Pavyzdžiui, visai neseniai mano sesuo paprašė keletą valandų iš ryto pabūti su savo vaikais. Kai ji išvažiavo į darbą, vaikai dar miegojo, todėl aš priguliau šalia jų, pagalvojus, kad pasinaudosiu proga ir dar šiek tiek pasnausiu. Aš esu iš tų žmonių, kuriems užmigti nėra sunku ir kurių aplinka ir garsai paprastai visiškai neveikia. Tačiau, kai tik ruošiausi jaukiai įsitaisyti ir pasimėgauti saldžiu posmeliu, pajutau, kad manyje tarsi persijungė kitas „bėgis“. Mano miegas kažkur išgaravo ir net nusisukusi nuo jų jaučiau kiekvieną vaikų judesį, girdėjau kiekvieną kvėptelėjimą, tarsi prisijungiau prie jų ritmo ir jau nebegalėjau užmigti. Nors savo vaikų neturiu, tuo momentu suvokiau, kad manyje persijungė motinystės ir globos „bėgis“. Kaip aš sakau, įsijungė Demetra –motinystės deivė, kuri padėjo man dėmesį sutelkti į ramų vaikų miegą.
Tai yra labai paprastas ir kasdieniškas pavyzdys, kaip deivių energijos suvokimas gali veikti mūsų gyvenimą. Tačiau taip būna ne visuomet.
Tęsiant motinystės temą – moteris, kurios gyvenimą valdo Demetra, atiduoda visą savo dėmesį, rūpestį, energiją ir meilę savo vaikams ir artimiesiems. Save ji dažniausiai pamiršta, jos poreikiai būna paskutinėj vietoj, nes šalia visada yra kažkas, kam jos reikia labiau. Jei šitas elgesio modelis nepasikeičia, galų gale moteris-Demetra išsekina save tiek, kad sutrinka sveikata, o vaikams „palikus lizdą“ – gyvenimas baigiasi, nes jis tampa nebereikalinga.
Kitas pavyzdys, moteris, kurios gyvenimui daugiausia įtakos turi Afroditė. Vadovaujama meilės, kūrybos, meno deivės, ji gyvens ypač įdomų ir turtingą pačiomis įvairiausiomis patirtimis gyvenimą. Tačiau besąlygiškai atiduodama savo gyvenimo vairą šiai deivei, moteris rizikuoja paskęsti vidinių ir išorinių meilės dramų, santykių ir nuolat besikeičiančių interesų jūroje.
Lygiai, kaip ir mes moterys turime teigiamų ir nelabai savybių, lygiai taip pat deivės ir jų energija turi teigiamų ir neigiamų poveikių mūsų gyvenimui. Šių energijų valdyti neįmanoma, bet jas pažinus ir išmokus atpažinti savyje, galima su jomis susidraugauti ir išmokti laiku sustoti ir perjungti „bėgį“, kad jos nenuneštų mūsų ten, kur visai nenorime eiti.
Norinčias daugiau sužinoti ir susipažinti su savyje vyraujančiomis deivėmis, kviečiu į seminarą „Septyni moteriškumo veidai“ šį savaitgalį. Daugiau informacijos rasite čia.
