Džiaugsmas, Pauzė, Dėkingumas, Veiksmas

Share This:

Kuo skiriasi Priėmimas (gebėjimas priimti gyvenimo dovanas) nuo Egoizmo?

Vakar vienos Teta gydymo (ThetaHealing®) asmeninės konsultacijos metu „gavau“ atsakymą į šitą klausimą. Ir jis toks paprastas, kad net juokinga!

Dėkingumas…

Tai yra vienintelis dalykas, kas skiria gebėjimą priimti ir džiaugtis tuo, ką turi, ką sukuri, ką tau suteikia gyvenimas, nuo egoizmo.

Paprastas pavyzdys, kurį dauguma iš mūsų esame matę arba patyrę patys:

Ateina žmogus į svečius, pavadinkim tą žmogų Martynu. Šeimininkai priruošę vaišių, gal net pietus ar vakarienę pagaminę, pritaisę visokių skanėstų, džiaugiasi galimybe pavaišinti, pasidalinti savo dėmesiu su Martynu. Na visi suėjo į svetainę, šnekučiuojasi, ir šeimininkas, pavadinkim jį Juozu, klausia svečio, – „Martynai, ką tau galiu pasiūlyt: kavos, arbatos, turim ir šviežių obuolių sulčių, galim ir ko stipresnio paragaut, jei norėtum?“

Žinoma, juk spintelė pilna visokių gėrimų, kurie skirti svečiams pavaišinti.

Martynas nepatogiai pasimuisto ir atsako, – „Ai, tai gal nieko, gal vėliau, ką jūs čia dabar varginsitės…“

Ir čia prasideda „viliojimo ritualas“.

„Baik tu, jokių problemų! Va žiūrėk, Ona (šeimininkė) kaip tik kavos atneša, čia tokį likeriuką brolis man atvežė, paragauk labai geras!“, – su užsidegimu pradeda įtikinėti Juozas.

„Oi ne, taigi čia jums atvežė, jūs patys vaišinkitės, ką aš čia dabar jūsų lauktuves ragausiu!“, – toliau atsisakinėja Martynas.

Taigi, šitas viliojimo ir atsisakinėjimo ritualas užtrunka dar geras 10 min, kol galiausiai Martynas nustoja „laužytis“ ir šeimininkai lengviau atsikvepia, nes būtina mandagaus atsisakinėjimo vaišintis stadija baigėsi ir dabar visi gali normaliai bendraut.

Kas vyksta šioje situacijoje?

Martynas dar vaikystėje buvo išmokytas, kad iš karto priimti vaišes ar dovanas yra nemandagu, reikia atsisakyti, parodyti savo kuklumą ir padorumą, kad tavęs nepalaikytų godžiu „apžora“.  Jam taip giliai šitas modelis įstrigęs, kad jis net nejaučia jog tai daro. Na, svečiuose tai svečiuose, nieko čia nenustebinsi savo kuklumu, jei reiks ir dešimt kart pasiūlys kol sutiksi priimt. Tačiau, kai įprotis atsisakyti to, ką tau siūlo pirmus 17 kartų, tampa gyvenimo būdu tada pasidaro liūdna.

Nes gyvenimas, Kūrėjas ar Visata, vadink kaip nori, yra lyg tie vaišingi šeimininkai, visko priruošę, viskuo nori dalintis, lygiai taip pat siūlo rinktis ir vaišintis. Bet esminis skirtumas yra tame, kad čia įsijungia Laisvos valios dėsnis. Tau gyvenimas siūlo, o tavo valia pasirinkti Taip ar Ne.

O kas įvyksta tada, kai Martynas įpratęs demonstruoti savo kuklumą atsisakymu, ne tik jį vaišinantiems savo draugams, bet ir gyvenimui, kuris savo ruožtu nuolat siūlo visokiausių gėrybių, sako Ne?

Gyvenimas trukteli pečiais ir atsako „Ne, tai ne…“ ir patraukia skanėstus iš panosės.

Martynas iš pradžių apstulbsta, o po to seka du galimi variantai: arba Martynas pradeda šaukt, – „Ne, palauk, aš noriu, aš priimu, nenunešk!“, arba pasitraukia į kamputį ir lieka sau tyliai apgailestauti, kad paleido galimybę iš rankų.

Abiem atvejais tą patį konkretų gyvenimo siūlytą skanėstą sugrąžinti yra beveik neįmanoma. Tai nereiškia, kad jis negali būti pasiūlytas kitu būdu, bet čia vėl klausimas, ar Martynas atpažins, kad čia tas pats dalykas tik kitam popieriuke, ar vėl sakys, „Ai gal ne, gal nereikia, gal ne dabar…“

Šitas dažnai visuomenėje sveikinamas kuklumo demonstravimas yra iš tiesų baisus egoizmo ir nemeilės sau bei kitam pavyzdys. Nes vietoj to, kad žmogus pasidžiaugtų tuo, ką Kūrėjas su beribe, besąlygine meile dovanoja, jis sako ne, aš to atsisakau, nes: tai būtų nepadoru, tai per gerai, aš to nevertas, aš noriu viską padaryt pats, žmonės mane pasmerks, nes man baisu ir t.t.

Kitas pavyzdys:

Į svečius netikėtai užsuko Kostas. Juozas su Ona nesitikėjo, bet vis tiek džiaugiasi atvykusiu draugu.

Na kavos padarė, suskubo po virtuvę ir visas slėptuves ieškot, kuo čia jį dar pavaišint. Kostas pasiraukė, kad kava ne tokia, duok pieno, duok agavos sirupo, juk cukrus žudo, negi nežinojai??? Gal tie sausainiai ir nieko, bet su glitimu, o juk jis nevalgo tokių nesveikų. Ne skilanduko nesiūlykit, taigi jis jau 3 metai kaip nevalgo mėsos, siaubas! Gal turit datulių ar kokių riešutų, bet tik ekologiškų, kad nebūtų purkšti kokiais chemikalais ir t.t.

Žodžiu Juozas su Ona bėgioja pirmyn atgal į virtuvę sukaitę, vis valgius siūlydami, kuo toliau, tuo kvailiau jausdamiesi, kad yra tokie neišmanėliai ir nesugeba tinkamai svečio pavaišint…

Spėju, scenarijus pažįstamas daugeliui…

Kaip šitas elgesio modelis išsiverčia į gyvenimo modelį?

Na, gyvenimas Kostui, kaip ir Martynui siūlo skanėstus, tik Kostas šiuo atveju sako, – šitas ne tokios formos, ne tokio skonio, ne toje vietoje padėtas, ne tokiam popieriuke įvyniotas, ne tuo laiku patiektas ir t.t. Todėl visą laiką atsakymas yra ne, ne, ne, ne. Bet tuo pačiu Kostas sako gyvenimui, duok man va tą, bet tik tada, kai bus išpildyta 100 mano išvardytų būtinų sąlygų, ir nebandyk pasirodyt su jokiu kitokiu pasiūlymu!!!

Vėl suveikia Laisvos valios dėsnis… Ne, tai ne. Tavo pasirinkimas, lauk, kol pasirodys tai, ko tu reikalauji, bet gali ir nesulaukt, nes gyvenimas dažnai geriau už mus žino, kokia forma pateikti ir išpildyti mūsų norus pačiu geriausiu būdu.

Abu šie truputį perdėti pavyzdžiai yra gana gyvenimiškos situacijos iliustruojančios Nepriėmimo egoizmą, bet esmė yra ta pati – gyvenimo dovanų atsisakymas.

Abejoju, kad nors vienas žmogus tapo laimingesnis atsisakęs nuoširdžiai dovanojamos dovanos, kad ir kas tai dovanotų, žmona, vyras, draugas, nepažįstamasis, ar pats ponas Dievas.

Kiekvieną savo gyvenimo minutę mes esam nuolatinėje dovanų, gausos, meilės, galimybių, sėkmės ir džiaugsmo tėkmėje, bet kažkuriuo savo gyvenimo periodu dėl vienų ar kitų priežasčių išmokom to atsisakyti.

Nuo to atsisakymo nei laimės, nei džiaugsmo daugiau gyvenime neatsirado…

 

Taigi, ką daryt?

Paprasčiausias būdas – užsiregistruok į Teta gydymo konsultaciją arba mokymus ir transformuok priežastis, kurios verčia tave sakyti Ne.

 

 

Kitas paprastas 4 žingsnių būdas:

  1. Džiaugsmas.  Susitikus su gyvenimo dovana paprastai padažnėja širdies plakimas, užplūsta džiaugsmas, jaudulys, nuostaba. Tačiau jį pastebėti nelengva, nes tuoj po šitos pirmosios reakcijos užkyla baimė, nerimas ir abejonė. Todėl verta praktikuotis atpažinti ir pajusti džiaugsmo akimirką paprastose situacijose: kažkas pasiūlė kavos, saldainį, užleisti vietą troleibuse, sunkią dėžę nunešti kur nors, t.t. Sąmoningai paieškok to mini džiaugsmo antplūdžio, susitelk į jį, pasimėgauk tuo.
  2. Pauzė. Atpažinus džiaugsmą sustok, suskaičiuok iki 10. Kelis kartus giliai įkvėpk ir iškvėpk, kol pajusi, kad gali išlaikyt tą jausmą savyje. Tai padės sustabdyti kylančią baimę, nerimą, impulsyvų norą visko iš karto atsisakyti arba rasti 101 priežastį, kodėl tu to nenori.
  3. Dėkingumas. Pasakyk ačiū. Žmogui, jei tai kitas žmogus, kuris tau šitą džiaugsmo dovaną dovanoja, arba tiesiog gyvenimui, jeigu nėra konkretaus asmens, kam galėtum tai adresuoti. Pasakyk ačiū garsiai tiek kartų, kiek reikės, kad patikėtum, jog tikrai esi dėkingas ir dar tiek pat, kad įsisąmonintum šį dėkingumo jausmą.
  4. Fizinis Veiksmas. Padaryk fizinį veiksmą, kuriuo parodytum, kad priimi tą gyvenimo dovaną. Leisk savo vaizduotei pasireikšti, tai gali būti paprasčiausias paėmimas ištiestos tau kavos, arba šuoliukai aplink namą,  garsus sušukimas Valiooooo!!!!!,  ir t.t. Leisk sau pafantazuoti ir pakvailioti!

Pakartok šitą žingsnių eigą daug kartų paprastose gyvenimo situacijose ir atėjus momentui pasakyti Taip arba Ne savo didžiosios svajonės išsipildymui tu jau būsi išmokęs priimti su dėkingumu.

O jei nori pagalbos greičiau išmokti priimti gyvenimo dovanas, kreipkis!

Komentarai

komentarai