Esu iš tų nenuoramų, kurios nuolat mėgsta kažką keisti savo plaukuose. Aš matyt vis dar bandau atsigriebti už 27 pirmuosius savo gyvenimo metus, kuriais puošiausi praktiškai ta pačia ilgų tiesių plaukų šukuosena.
Taigi ir dabar po beveik 3 metų plaukų auginimo nusprendžiau, jog man jau gana to kankinimosi ir pasidaviau savo vidiniam impulsui nusikirpti trumpai. Džiaugiuosi, kad mano nuostabioji kirpėja Justė, turi beveik magišką gebėjimą pajausti, ko būtent man reikia. Štai ir dabar sėdėjau kirpėjos kėdėje ir su pasitenkinimu stebėjau kaip 10 cm sruogos krenta nuo mano ševeliūros, o širdyje džiaugsmą matuojantis stulpelis vis augo!
Iš kirpyklos išėjau su šypsena ir tokiu vidiniu lengvumu, tarsi kažkas man būtų parašęs oficialų raštą su sakiniu, – „Tu turi leidimą atvirai būti savimi ir tuo džiaugtis“. Nes būtent taip ir jaučiausi – savimi. Savimi, kuri save myli, rūpinasi, stebi, pažįsta, palaiko ir džiaugiasi. Ne ta savimi, kuri bando save paslėpti, keistis, ir užsimaskuoti kokia nors kauke.
Būtent tokia dabar jaučiuosi, esu savimi be atsiprašinėjimų, nuoširdžiai įsimylėjusi save, ne narciziška meile, o taip, kaip tėvai įsimyli savo vaiką, su besąlyginiu priėmimu, geru humoro jausmu, puikiu makaronų ant ausų kabinimo radaru, nes makaronus sau kabinti yra be galo paprasta, ir pasitikėjimu, kad mano pasirinktas kelias yra tas, kuriuo man reikia eiti, net jei jis atrodo keistai.
Tiesa, kad galėčiau žengti šį džiaugsmingą išvaizdos atnaujinimo žingsnį, teko praskleisti savo asmeninių makaronų ant ausų užuolaidą ir pasižiūrėti, kas gi mane vis tik laiko įsikibusią keisto poreikio nesėkmingai tapti ilgakase.
Buvo labai juokinga, kai pasitelkus į pagalbą Theta Healing, žvilgtelėjau į savo pasąmonės sandėliuko skyrelį, kuriame saugomos nuostatos apie išvaizdą ir grožį ir ten radau seną gerą nuostatą, kad vyrams patinka tik moterys ilgais plaukais, ir kad mano pačios grožio šaltinis yra mano ilgi plaukai. Ir kaip man anksčiau neatėjo į galvą patyrinėti šito kvailo nusistatymo, juk būčiau sutaupius nuo porą metų šukuosenos kančių:)!
Ir kas iš to, kad aš buvau suteikus visą savo grožio galią savo plaukams? Taip buvo saugiau, negu iš tiesų priimti savo pačios grožį, kaip natūralų dalyką, pvz savo akių spalvą. Nes man priimti savo kaip visumos, pilnavertės esybės ir asmenybės grožį, reiškė prisiimti atsakomybę už jį, pripažinti jį egzistuojant ir dar mokytis su tuo gyventi. Daug lengviau buvo perkelti jį į vieną konkrečią savo detalę ir patikėti, kad būtent ji yra atsakinga už tai.
Dirbant su klientais su Theta Healing iš tiesų pastebėjau, kad žmogui yra daug lengviau priimti savo trūkumus, savo negatyvius įsitikinimus, savo „nuodėmes“, negu priimti savo gerumą, grožį, kilnumą, atlaidumą ir galią. Aš šiuo atveju buvau ne išimtis…
Mes visi, tiek vyrai, tiek moterys, turim savo pasąmonės sandėliukuose pluoštus neatpažintų nuostatų, kurios verčia jaustis laimingais arba nelaimingais dėl savo išvaizdos, charakterio bruožų ir vadinamos asmeninės sėkmės. Štai keletas tokių „naudingų“ pavyzdžių:
Plona, reiškia sena.
Tik „kūdos“ patinka vyrams
Tik raumeningi vyrai patinka moterims
Aukštaūgės moterys yra negražios, nemoteriškos
Trumpi plaukai tinka tik vyresnėms moterims
Nuo 30 moteris jau sena
Vyras rodantis jausmus yra narcizas, ištižėlis, ir t.t.
Tik „kieti“ vyrukai patinka moterims
Manau, kad ateityje laukia dar daug panašių atradimų ir nusišvietimų, bet jei nori, kad ir tau būtų įdiegtos tokios naudingos nuostatos ir jausmai kaip:
Aš priimu savo grožį.
Aš žinau, koks jausmas yra priimti savo grožį ir jaustis saugiai.
Aš galiu lengvai priimti savo grožį, be baimės būti palaikyta pasipūtėle.
Aš jaučiuosi konfortiškai savo grožyje ir išsaugau puikius santykius su aplinkiniais.
Aš esu graži ir išlieku geru žmogumi.
Komentaruose parašyk Taip.
O jei norėtum giliau padirbėti šia tema, parašyk man seminaraimoterims@gmail.com arba paskambink 867048656.
