Nemaniau, kad imsiuos rašyti planavimo tema, nes planavimas man tikrai nėra lengvas procesas. Tačiau pastaruoju metu susimąsčiau apie tai, ką dar norėčiau keisti savo gyvenime, kas man nepatinka, ką norėčiau daryti kitaip? Atėjo suvokimas, kad didelę dalį savo laiko aš praleidžiu ne planuodama, o reaguodama į aplinką…
Kai pradėjau gilintis, o kodėl vis tik yra taip, kad turėdama visą laisvę, erdvę ir galimybes planuotis savo laiką taip, kaip man patinka, renkuosi likti reakcinės energijos lygmenyje?
Pirmiausia supratau, kad reaguoti kainuoja labai daug energijos. Nes reakcija tam tikra prasme yra prievarta arba prievolė. Reakcija įvyksta tada, kai “aplinkybės” tave ima veikti taip, kad jų ignoruoti nebegali. Tada tenka rinktis atsakyti arba neatsakyti į aplinkos dirgiklį. Reakcija yra stresas, įtampa, šokas, o kartais ir trauma, kurios metu automatiškai išsiskiria daugiau kortizolio ir adrenalino hormonų organizme, o tai lengvai perauga į nerimą, baimę ar pyktį. Reakcija, tai mobilizavimas savo energijos resursų, kad atsikratytum išorinio dirgiklio, kaip mosuodamas rankomis bandytum atsikratyti įkyrios musės.
Planavimas, kita vertus, yra kūrybinio proceso dalis arba bent jau turėtų būti. Kūrybiniai užsiėmimai mumyse aktyvuoja dopamino ir serotonino hormonų išsiskyrimą, laimės ir malonaus jaudulio pojūčius. Juk net psichologai rekomenduoja esant įtampai darbe, pervargimui, dideliam stresui pradėt planuoti atostogas, net kai jos dar toli, nes pats planavimo procesas atpalaiduoja. Tai kas čia per paradoksas, kad atostogų planavimas kelia malonumą ir atsipalaidavimą, o pagalvojus apie tai, kad būtų naudinga susiplanuoti savo dieną, veiklą, verslą ir panašius mažiau malonius dalykus dažnam norisi eit paieškot geros knygos, pasišildyt prieš saulutę ar paskambint draugei, arba dar blogiau įsijungt serialą, facebooką ar panašius laiką eikvojančius dalykus.
Taigi, čia kyla mano mėgstamiausias klausimas – kodėl?
Viena iš priežasčių yra tai, jog daugelis iš mūsų esame pripratę prie gyvenimo prievartoj. Pradedant nuo darželio, mokyklos, kuriuose buvo labai daug žodžio “reikia”; dienotvarkės, kuri buvo sudėliota kitų žmonių; reikalavimų, kuriuos norint išpildyti reikėjo “išmokti planuoti savo laiką”, kad tai būtų įvykdyta. Kai tas planavimas iš principo reiškė, kad net tada, kai tau nereikia būti tam tikroj vietoj, tam tikru laiku, daryti tai, ką tau liepia daryti, tavo laikas vis tiek nėra tavo, jis yra nuotoliniu būdu yra atiduodamas sistemai, kuriai tu priklausai.
Na, mokymosi sistema yra tokia, kokią turim, revoliucijos per dieną nepadarysi, o kaip yra sugrįžus į suaugusių pasaulį. Juk suaugusiųjų pasaulyje, teoriškai, mes patys renkamės, ką veikiam, kur dirbam, kaip gyvenam savo gyvenimą?
Bet ar tikrai? Kaip dažnai sakot ar girdit frazes, “man reikia į darbą”, “mane išleidžia atostogų”, “turiu”, “privalau”, “negalima”, “reikia”?
Realybė tokia, kad dauguma iš mūsų esam taip įpratę savo gyvenimą tvarkyti per prievartinę sistemą, kad planavimas atliekamas tik tam, kad pavyktų suvaldyti savo reakciją į visus prievartinius išorinius dirgiklius.
Tai, ką daugelis iš mūsų laiko planavimu, tėra tiesiog suvaldytas ir suprioritetizuotas reagavimas.
O kas tada yra tikrasis planavimas?
Esminis skirtumas tarp reagavimo ir planavimo yra kūrybos elementas. Kūryboje atlikėjas, rezultato šeimininkas, proceso savininkas ir atsakomybės prisiėmėjas yra vienas. Galia veikti ir keisti yra kuriančiojo rankose. Būtent todėl atostogos yra malonus planavimas, nes jose mes patys jaučiamės viso proceso ir rezultato šeimininkais, kūrėjais, netgi tada, kai į savo atostogų planą reikia įtraukti skrydį, kuris yra tam tikru laiku, iš tam tikros vietos. Mes tai priimam kaip natūralų dalyką. Mes renkamės tą skrydį, kad patektume į tą vietą, į kurią norim patekti. Todėl atsakomybę už atvykimą į oro uostą ir kitus kelionės malonumus mes priimam be pasipriešinimo ir su džiaugsmu.
Reakcijoje, galią mes atiduodam išoriniam faktoriui, kuris mūsų pajautimu “verčia” mus reaguoti. Todėl reakcijoje visada bus konflikto elementų, nes jeigu išorinio dirgiklio nebūtų, jūs nedarytumėt tam tikro veiksmo, ir net nesvarstytumėt vieno ar kito sprendimo.
Taigi pirmasis skirtumas tarp reagavimo ir planavimo, kaip kūrybinio akto, yra požiūris. Pvz. ar matot skirtumą tarp: “Man reikia į darbą, nes mane atleis, jeigu neisiu” ir “Aš renkuosi eiti į darbą, nes man tai leidžia realizuoti save, užsidirbti pinigų kitiems savo poreikiams patenkinti, suteikia statusą ir t.t.” ?
Veiksmas išlieka tas pats – ėjimas į darbą, bet požiūris į atsakomybę už šį veiksmą yra kardinaliai skirtingas. Net tada, kai nesate laisvo oro direktoriais, o dirbate samdomą darbą, juk tai jūsų sprendimas, kur dirbti, ką dirbti, kiek dirbti ir kaip jaustis tame darbe. Vadinasi atsakomybę taip pat turite galimybę prisiimti jūs!
Taip, gyventi prievartos rėžimu, kai atrodo, kad esate priversti nuolat reaguoti į aplinką yra saugiau, visada rasite ką apkaltinti dėl savo blogos nuotaikos ar nepakankamai patenkinamo gyvenimo. Taip gyvena dauguma, todėl visada rasite bendraminčių, bet ar tikrai tokiame gyvenimo rėžimą patirsite tikrą laimę, pasitenkinimą, ekstazę, džiaugsmą, prasmę?
Kas įvyksta, kai persijungiate į kūrybinį gyvenimo rėžimą?
Atsakomybė ir sąmoningumas, kad visa jūsų kasdienybę, yra suvokiama kaip jūsų pačių atsakingas ir laisva valia padarytas sprendimas, sugrąžina galią į jūsų rankas! Galią panaudoti savo turimą laiką taip, kaip jums to norisi.
Pavyzdžiui, vežat savo vaikus į mokyklą ir kamščiuose tenka praleisti nemažai laiko, tuomet pritaikius kūrybinį planavimą, to laiko užpildymas tampa jūsų laisvu pasirinkimu. Ar pasinaudosit galimybe pabendraut su vaikais, ar klausysit žinių, ar pyksit ant visos transporto sistemos, ar svajosit žiūrėdami pro langą, visiškai nesvarbu, ką jūs pasirinksit veikti! Planavimas, kaip kūryba, visų pirma sugrąžina laisvę rinktis, ką tik nori! Tai yra laisvė, apie kurią daugelis iš mūsų, suaugusiųjų, esame pamiršę, bet pajutę tą laisvę, ir leidę sau kurį laiką pažaisti, renkantis skirtingus dalykus, atversime svarbiausią kūrybinio planavimo elementą, – galią.
Galią kurti ir, esant norui, keisti savo gyvenimą! Galią keisti be prievartos, be traumų, be šokų, be kančios, o sąmoningai, su džiaugsmu, atsakomybe ir visiška laisve valdyti savo gyvenimo pokyčius.
Galbūt tai skamba per daug utopiškai ir nerealiai, bet kodėl nepabandžius pažaisti bent jau su tuo laiku, kurį visi praleidžiame kamščiuose?
O jeigu atpažinai save šiame straipsnyje ir nori rimčiau padirbėti su savo pasąmoniniais blokais, trukdančiais “perjungti bėgį” iš reagavimo į kūrybinį planavimą, registruokis į Theta Healing konsultaciją ir mes tai padarysim kartu pačiu lengviausiu ir geriausiu būdu!
