Šiandien akis užkliuvo už vieno boredpanda įrašo, 25 nuotraukos, kuriose šešėlis pasakoja visai kitą istoriją, ir pagalvojau, kad tai puiki proga pakalbėti apie vidinį šėšėlį.
Šia tema yra parašyta nemažai knygų (pavyzdžiui Šešėlio efektas), todėl labai nesileisiu į teoriją. Labiau noriu papasakoti apie požiūrį į Šešelį iš SoulCollage® perspektyvos, asmeninės patirties bei mėginimo susidraugauti su savo Šešėliu.
Aiškumo dėlei pateikiu šešėlio apibrėžimą taip, kaip jį įvardino K.G. Jungas, vienas iš moderniosios psichologijos ir psichoterapijos pradininkų:
Šešėlis – neįsisąmoninta psichikos dalis, kurioje slypi tai, ko asmenybė sau nenori priskirti.
Ką tai reiškia? Pateiksiu paprastą pavyzdį, kuris gali būti artimas daugeliui iš mūsų. Įsivaizduokime, kad Petriukas užaugo šeimoje, kur ypatingai neigiamai buvo žiūrima į bet kokią pykčio apraišką, tai buvo emocija, kurios ne tik negalima buvo išreikšti, bet ir apie tai negalima buvo net kalbėti. Vaikas tokioje šeimoje labai anksti išmoko, kad pykti yra labai blogai ir kiekvienas, kuris kaip nors reiškia savo pyktį yra baisiai blogas žmogus. Taigi jis išmoko „nejausti pykčio“, tai yra net barnio ar konflikto metu, kai galima tikėtis, kad ši emocija apsireikš, jis nepakels balso ir niekaip neparodys neigiamų emocijų, arba visais įmanomais būdais stengsis išvengti situacijų, kuriose jam iškiltų pavojus susidurti su savuoju pykčiu.
Tik vienetai iš mūsų savyje turime tiek meilės, kad mums nekiltų grėsmė sprogti iš pykčio. Tokie žmonės kaip Motina Teresė, Nelsonas Mandela, Mahatma Gandis, Dalai Lama įkvepia kiekvieną savo ramybe ir švelniu priėmimu. Visiems likusiems mirtingiesiems tenka ieškoti būdų, kaip susitvarkyti su savo pykčiu. Todėl grįžtant prie mūsų pavyzdžio, labai maža tikimybė, kad tas Petriukas, nors ir smerkia bet kokią pykčio apraišką, niekada jo nepatirs pats. Vadinasi jam belieka vienintelė išeitis, nustumti savo pyktį į šešėlį, kuris egzistuoja pasąmonėje ir kurį nesudėtinga ignoruoti. Tačiau jo pyktis niekur nedingsta, tiesiog atsidūręs šešėlyje nepastebimai auga, didėja ir stiprėja, kol vieną dieną visiškai nereikšmingas įvykis sudaro sąlygas šešėliui išsiveržti visa savo jėga. Pavyzdžiui kažkas jau suaugusiam Petriukui visai netyčia bakstelėjo į automobilio „užpakalį“. Ir jis praradęs bet kokią sveiką nuovoką griebia pirmą po ranka pasitaikiusį daiktą ir išdaužo avarijos kaltininko automobilio langus visais plaučiais riaumodamas, kad jis yra didžiausias pasaulyje šūdžius ir kad reikėtų jį gerai pritalžyti, kad kitą kartą žiūrėtų, kur važiuoja.
Šis pavyzdys gal kiek dramatiškai, bet iš esmės teisingai, parodo, kad į šešėlį nustumtos emocijos niekur nedingsta, jos ten tūno niekieno nematomos, tankėja, auga ir pasitaikius progai užgriūna nieko nenutuokiantį žmogų visa savo jėga. Tokiu atveju bandyti jas sutramdyti yra tas pats, kaip mėginti sustabdyti nuo visu greičiu riedantį traukinį, jis sustos, bet su savimi nusineš ir sutraiškys visa, kas atsidus jo kelyje.
Šešėlyje nebūtinai atsiduria tik neigiamos emocijos, bet kokia emocija, kurią mes laikome nepriimtina, netgi švelnumas ar pagarba kitam žmogui, nukeliaus būtent ten.
Kokia išeitis ir kaip atsikratyti šešėlio?
Pirmiausia turiu nuliūdinti, kaip negalime nusiimti savo rankos, kojos ar nosies, kurios mums nepatinka, taip negalime atsikratyti ir emocijų, kurių nenorime priimti.
Geriausia būtų rasti būdą, kaip jas po truputį, nesiimant drastiškų priemonių, po vieną jas iškelti į paviršių, su jomis susipažinti ir išmokti jas priimti. Tam yra įvairių būdų, tai gali būti psichoterapija, meditacija, darbas su energija, spalvomis, garsais, judesiu ir pan. Bet man labiausiai patinka kūrybinė SoulCollage® procesas, ypač dėl požiūrio į šešėlį.
SoulCollage® metodikoje yra sakoma, kad kiekviena forma (t.y. žmogus ir kiekviena jo asmenybės dalis) turi potencialą įgyti šešėlį. Nei vienas iš mūsų, taip pat ir nei viena mūsų asmenybės dalis, emocija ar savybė nėra bloga, nei gera, jei ji yra pusiausvyroje. Šešėlį atsiranda tada, kai praranda pusiausvyrą, t.y. jos pasidaro per daug arba per mažai.
Tas pats pyktis yra labai naudinga savybė, kai reikia apginti savo nuomonę ar užstoti silpnesnį už save, tačiau šešėline ji tampa tada, kai pasidaro tokia didelė, kad užvaldo visą mūsų sąmonę ir mes esame pasiruošę „nukąsti galvą“ bet kam už menkiausią nieką (jos pasidaro per daug). Arba kai mus neteisingai apkaltina ir viskas, ką galime tuo metu padaryti, yra stovėti nuleidus galvą ir prikandus lūpą, nes bet koks sugebėjimas supykti ir apginti save yra kažkur užblokuotas ir mums neprieinamas (jos yra per mažai).
Šiuo atveju mūsų pagrindinė užduotis yra per intuityvų kūrybinį koliažo (ar kokį kitą) procesą suteikti saugią erdvę savo šešėlinėms savybėms pasireikšti jų nesmerkiant, neteisiant, nesistengiant atsikratyti, o švelniai su meile ir gailestingumu apšviesti jas savo sąmonės šviesa, išklausyti, ką jos nori mums pasakyti, kuo nori padėti, suvokti, ką galime padaryti, kad padėtume joms sugrįžti į pusiausvyrą.
Mano „šešėlinė“ patirtis dirbant su SoulCollage®
Viena iš pirmųjų šešėlinių mano kortų buvo Baimės korta.
Nežinau kaip, kodėl ir kada, bet baimė tyliai įsliūkino į mano gyvenimą ir buvo viena iš depresijos, kurią išgyvenau prieš keletą metų, priežasčių. Todėl nenuostabu, kad per kūrybą atvėrus duris į savo pasąmonę, ji viena iš pirmųjų parodė savo nagučius. Prisipažinsiu iš pradžių, ji mane gąsdino, bet vėliau, kai išsitraukdavau ją kortų skaitymo metu, išgirsdavau gerų patarimų, kaip atrasti savyje drąsos imtis naujos veiklos, arba kas manyje trukdo pasiekti tam tikrą tikslą. Praėjus beveik dvejiems metams aš sukūriau štai kokią kortą:
Ją pavadinau Baimės akys didelės, ji taip pat yra skirta baimei, tačiau jos spalvos yra daug ryškesnės ir man ji sukelia šypseną, o ne paniką. Ji viso labo man primena, kad kartais situacijos atrodo daug baisesnės nei yra iš tiesų.
Taigi grįžtant prie mane patraukusio foto reportažo – kartais anties šešėlis atrodo kaip ryklys tol, kol neapšvieti visos situacijos sąmonės šviesa, ir supranti, kad per medžius miško nematyt…
Šešėlio nereikia bijoti, ji kaip padykusį vaiką reikia su meile priimti, apkabinti ir švelniai nuraminti bei sudrausminti.
Jei norite daugiau sužinoti apie SoulCollage® metodiką, ar sudalyvauti viename iš seminarų, sekite informaciją www.soulsage.eu arba užsiregistruokite SoulSage naujienlaiškiui, tuomet tikrai nepraleisite naujienų!
