Seniai sukosi mintyse ši tema, galios ir jėgos. Paskutiniu metu mačiau nemažai straipsnių, video šiomis temomis, be to pati gana dažnai jas sutinku dirbdama su klientais.
Pirmiausia norisi atsirinkti sąvokose, jėga ir galia – kuo jos panašios ir kuo skiriasi.
Mano suvokimu, galia – tai žmogaus kūrybinis ir meilės potencialas, gebėjimas kurti, veikti, gyventi, džiaugtis ir būti savo pačios gyvenimo šeimininke.
Jėga, mano nuomone, – tai fizinė, emocinė, intelektuali ir valios jėga, ištvermė, atkaklumas, ryžtas ir agresija, kuri yra būtina tam tikrais gyvenimo atvejais, tai galios fizinė, materiali išraiška.
Visai neseniai vienos ThetaHealing konsultacijos jėgos tema metu supratau, kad savo pačios galią priimti jau galiu, o į savo jėgą net nenorėjau žiūrėti. Mane gyvenimas apdovanojo didele fizine jėga, ištverme, stiprybe, bet nuo vaikystės buvau kreipiama ją slėpti, nes tai buvo „ne mergaitiška“. Mano natūralus noras pabandyti savo fizines jėgas netgi vaikiškose varžybose, kas greičiau nubėgs iki kiemo galo, būdavo sutinkamas su klausimu, o kam tau to reikia? Gana ilgai tikėjau, kad savo jėgos demonstruoti nevertėtų, nes tai nebus palankiai įvertinta…
Prieš keletą metų susidomėjusi ilgesnių distancijų bėgimu atradau, kad savo fizinių kūno galimybių plėtimas įveikus ilgesnę distanciją, pagerinus savo greitį, išbandžius save naujoje sporto rūšyje man sukelia beveik euforiją. Dabar be jokios gėdos mėgaujuosi galimybe patirti savo stiprybę vis kitose srityse.
Žvelgiant į bendrą visuomenės situaciją man kartais atrodo, kad vengdami priimti, atrasti, patirti, pažinti bei vystyti savo fizinio kūno jėgą, kaip vidinės galios išraišką, sukūrėme visuomenę kur tiek vyrai, tiek moterys tampa pusiau neįgaliais.
Išskyrėme proto, intelekto ir tuo pačiu ego galią/jėgą kaip vienintelę priimtiną, pasmerkdami visas kitas jos išraiškos formas. Fizinės jėgos išraišką pavertėme „grožio konkursu raumenukams“, kur vienintelis tų raumenų tikslas yra augti ir gražiai atrodyti, bet kai kyla klausimas apie jų panaudojimą, staiga visi sunerimsta, ar tik nekvepia smurtu??? Širdies ir meilės jėgą priskiriame arba paniekinimo vertam kvailumui, arba garbinimo vertam superžmogiškam elementui, nieko bendro neturinčiam su kasdieniniu paprasto žmogaus gyvenimu. Kūrybinė meno jėga buvo paversta verslu ir skęsta chaose, kur jauni menininkai yra priversti rinktis tarp originalumo ir duonos kąsnio. Nieko keisto, kad mūsų visuomenėje tiek žmonių jaučiasi bejėgiai, nes ne tik nebeliko priimtinų būdų, kaip savo galią/jėgą panaudoti, bet net ir nebeliko būdų kaip ją atrasti!
Juk tol, kol žmonės dirbo daug fizinių darbų niekam nekildavo klausimų, kad tiek vyrui, tiek moteriai yra būtina fizinė jėga, nes tik labai maža dalis visuomenės turėjo prabangą būti aptarnaujami kitų.
Tačiau ne viskas taip niūru, kaip ir daugelyje sričių, čia geriausiai pagelbės sąmoningumas ir gebėjimas būti čia ir dabar. Tada ir toks dalykas kaip stiklainio atsukimas, gali būti smagus ir malonus priminimas, kad yra ne tik proto išmislai, nuolatinių problemų sprendimas, planų kūrimas, imperijų ir karalysčių statymas, bet ir džiaugsmas būti fiziniame kūne. Toks paprastas kasdieninis prisiminimas apie savo fizinę jėgą, gali būti puikus būdas subalansuoti savo gyvenimą, bent trumpam sugrįžti prie paprastų, džiaugsmingų, žemiškų dalykų. Tai gali būti būdas sukurti ir atkurti prarastą pasitikėjimą savim, savo gebėjimais, prisiminti, kad proto sukurta problema nėra tokia jau didelė, kaip pasirodė iš pradžių.
Prisimenu vieną puikią frazę iš R.J. Tolkien Žiedų valdovo knygos, – „When heads are at a loss, bodies must serve“ ( angl. vert. kai galvos pasimetę, kūnams tenka veikti). Ir tai yra ypatingai svarbu prisiminti moterims, nes mūsų nuostabios smegenys ir protai sugeba mus įvelti į tokią minčių makalynę, kad apsinarpliojam jose ir tada sėdime panikoje nei kojų, nei rankų nesugebėdamos pakelti. Va tada yra laikas prisiminti apie savo jėgą, jėgą veikti. Nesvarbu ką veikti, bet imti ir veikti, išbėgti į mišką, paimt šepetį į rankas ir iššluot namus, paskelbti apie pirmą savo renginį, arba sukurtą produktą, paslaugą, arba išsiųsti CV į poziciją, apie kurią seniai svajojai.
Prisiminus savo fizinę jėgą galime pradėti prisiminti savo galią, galią apsaugoti savo vaiką nuo pavojaus, savo galią išeiti iš skausmingos ir sunkios situacijos, iš smurto, iš skurdo, iš depresijos…. Kartais, kad pažadintume savo galią, reikia pirmiausiai pabudinti savo jėgą. Kartais ji nubunda su pykčiu, kartais su pavydu, o kartais per baime suaktyvuojamas instinktas gintis arba bėgti, nes sustingimas jau nebeveikia…
Vidinė galia reikalinga, kad savo jėgą pažabotume, suvaldytume ir nukreiptume reikiama kryptimi, kurioje ji kurtų, o ne griautų mūsų gyvenimą. Taro kortų Didžiajame Arkane yra viena korta vadinama Jėga, kurioje pavaizduota moteris laikanti pražiotus liūto nasrus. Ji simbolizuoja suvaldytą jėgą. Tikroji galia visada kyla iš meilės, kūrybos, šviesos, bet kad patikėtume, jog ją turime, dažnai pirmiausia reikia atrasti savo vidinę jėgą, kuri kartais prasiveržia kaip ugnikalnis, kaip tornadas, nušluodama viską pakeliui, nustebindama ne tik mus, bet ir aplinkinius.
Tačiau, ar matėt kada nors katę, kuri apgailestautų parodžiusi savo nagus tam, kuris ją „užkniso“ savo įkyriais bandymais paglostyti? Ne, katė drykstelna „užpuolikui“ per ranką ar kitą kūno dalį ir išdidžiai nueina savo reikalais. 
Katės yra puikios asmeninių ribų mokytojos, jos nesiunčia dvigubų signalų, jos visada aiškiai parodo, kai yra nepatenkintos, o jeigu signalų gavėjas nesugeba jų suprasti tuomet savo paties nelaimei tampa aštrių nagų auka. Katė – tai gyvūnas, iš kurio galima pasimokyti pusiausvyros, tarp galios ir jėgos, švelnumo ir agresijos, intensyvumo ir atsipalaidavimo, žaismingumo ir susitelkimo…
