Praeitą savaitę straipsnyje „Aukos anatomija“ minėjau, kad papasakosiu daugiau apie tai, kaip atrodo ir ką daryti, kai vidinės aukos būsena netenka pusiausviros arba įgauna šešėlį.
Pirmiausia pasakysiu, ką turiu galvoje sakydama šešėlis ir paaiškinsiu, kaip jis pasireiškia, kai esame aukos vaidmenyje.
Šešėlis yra terminas, kurį pirmasis panaudojo K.G. Jungas. SoulCollage® praktikoje jį naudojame, kai tam tikros nors mūsų asmenybės dalies arba savybės pasidaro per daug arba per mažai. Imkime aukos jausmą kaip pavyzdį. Prisiminkime, kad aukos jausmas yra natūralus ir žmogiškas, kai mus kažkas įskaudina. Toliau apie aukos šešėlį, kuris pasireiškia viena iš dviejų formų:
Aukos yra per daug
Šitą būseną tikriausiai nesunkiai atpažinsite. Kai aukos mumyse yra per daug, tampame amžinomis aukomis. Kaltiname viską ir visus aplink save dėl nesėkmių, blogos sveikatos, vienatvės, liūdesio ir neteisybės pasaulyje. Ieškome ir dažnai randame „gelbėtojus“, kurie mus už ausų traukia iš gyvenimo pelkės, ašarų pakalnės, pykčio ir neapykantos pragaro. Randame „užtarėjus“, kurie kaip aidas patvirtina mums – taip tu esi auka, tu turi teisę būti nelaiminga (-as). Metai bėga, o mes vis dar esame aukomis dėl to, kas nutiko jau seniai. Kartais net neprisimename, nuo ko viskas prasidėjo, nes gyvendami aukos gyvenimą apkrovėme save šūsnimis nuoskaudų, nelaimių ir neteisybių. Mes lyg kokie archyvarai sėdime rūsyje pilname šių tragedijų įrašų ir rūšiuojame, perstumdome, klasifikuojame juos, nieko neišmesdami, neatsisakydami, nepaleisdami.
Čia aprašiau patį dramatiškiausią scenarijų, bet dauguma iš mūsų iš dalies jį įgyvendiname savo gyvenime, ypač dėl nuoskaudų, patirtų ankstyvoje vaikystėje. Tokios nuoskaudos yra nusėdusios labai giliai „rūsyje“, mūsų pasąmonėje, ir sąmonės šviesai jos yra retai ir labai sunkiai pasiekiamos. Tačiau tai nereiškia, kad jų būtinai reikia ieškoti, dažnai pasinaudojus Radikalaus atleidimo įrankiais ir su jais išsprendus dabartines situacijas, kartu išsisprendžia ir seniai įvykę įvykiai. Apie tai daugiau sužinosite seminare „Kam kentėti? Geriau mylėti! Atleidimas.“
Aukos nėra, kai jos reikia
Kitas aukos šešėlio kraštutinumas yra neleisti sau būti auka. Kai nenorime pripažinti, kad mus įskaudino, supykdė, sužeidė ar pažemino. Iki pažinties su Radikaliu atleidimu tai buvo mėgstamiausia mano išgyvenimo strategija. Šiuo atveju, tik pasirodžius pirmiesiems skausmo požymiams, mes tuoj pat juos užšaldom, užgniaužiam ar kitaip užspaudžiam į kampą. Aklinai užkalam ir užverčiam žemėm ir sakom sau, – „Aš ne auka, manęs niekas negali įskaudinti, čia nieko nenutiko, aš neturiu kada apie tai galvoti, tai nevertas dėmesio įvykis, geriau visa tai pamiršti ir niekada apie tai nekalbėti“.
Neturiu mokslinių duomenų, bet iš savo pastebėjimų drįsčiau teigti, kad šita strategija labiau būdinga moterims, vien todėl, daugumą iš mūsų nuo mažų dienų mokė nekonfliktuoti, nekelti scenų ir nusileisti…. Žinoma, galiu ir klysti.
Kas vyksta, kaip mes pasirenkam šitą kelią? Vis tie jausmai niekur nedingsta, jie tiesiog kuriam laikui užšąla. Ir kuo daugiau tokių įvykių, tuo didesnio šaldytuvo ar rūsio mums reikia, tuo daugiau energijos reikia paskirti minusinei temperatūrai palaikyti, tuo sunkiau gyventi savo gyvenimą ir būti laimingiems, nes mes visą savo energiją atiduodam savo skausmo valdymui. Ir mūsų energija anksčiau ar vėliau baigiasi, ir dažnai baigiasi labai dramatiškai. Pavyzdžiui, ne laiku kažkieno mesteltas komentaras suveikia kaip degtukas ir mes sprogstam! Sprogsta visas skausmas, pyktis, įniršis ir viskas, kas buvo užkaupta. Sprogsta ir išsilieja kartais ant niekuo dėto žmogaus. O kartais sprogsta fizinės ligos forma, nuo gripo iki vėžio, priklausomai nuo užkauptų nuoskaudų krūvos dydžio ir laiko, kiek jos buvo laikytos, bei kitų aplinkybių.
Ką daryti, jei atpažįstate vieną iš šešėlinės aukos tendencijų savyje?
Yra daug būdų, kaip savo vidinę auką sugrąžinti į pusiausvyrą, išmokti laiku ir vietoje jausti savo jausmus, juos išreikšti ir išgyventi. Deja, daugelis žmonių renkasi destruktyvius būdus savo jausmams valdyt: alkoholį, narkotines medžiagas, rūkymą, persivalgymą, kitas priklausomybes. Tačiau tą galima padaryti konstruktyviai: per psichoterapiją, meną, judesį, rašymą. Man labiausiai patinka SoulCollage® ir Radikalaus atleidimo praktikų siūlomi įrankiai. Su jais susipažinti galite seminare „Kam kentėti? Geriau mylėti! – Atleidimas.“ Abi šios metodikos siūlo paprastas ir konstruktyvias technikas, kurios padeda sugrąžinti savo vidinę auką į pusiausvyrą ir paverčia ją pagalbininke ir sąjungininke, o ne priešininke. Taigi, visų norinčių lauksiu seminare rugsėjo 12 d.
