Kartais laiku gautas laiškas yra kaip tik tai, ko reikia. Būtent taip nutiko man šią savaitę, kai gavau vienos iš savo mokytojų Mariabruna Sirabell‘os naujienlaiškį apie artimiausius jos renginius ir pagrindinis jo akcentas buvo straipsnis apie kūrybiškumą „Kūrybiškumas yra prigimtinė teisė“.
Keletas jos straipsnyje paminėtų dalykų man buvo ypač artimi, nes pati esu patyrusi, koks stebuklas yra susigrąžinti kūrybą į savo gyvenimą. Taigi noriu su jumis pasidalinti Mariabrunos ir savo mintimis bei patyrimais.
Mariabruna rašo: “I will never cease to feel gratitude for the day I decided to reclaim creativity as part of my being. …. I knew I had not been creativity-less for all those years. But to name it, claim it and discover how I could activate it in everything I do was a revolution, and still is. It teaches me how to be whole and it encourages me to stay enchanted with life.”
[ vert. Aš visada būsiu dėkinga už tą dieną, kai nusprendžiau susigrąžinti kūrybą kaip dalį savo gyvenimo. … Aš žinojau, kad visus tuos metus kūryba nebuvo visiškai pasitraukus iš mano gyvenimo. Bet įvardinti ją, patvirti ją ir atrasti, kaip galiu ją aktyvuoti visame, ką darau, man buvo ir vis dar yra revoliucija. Kūryba moko mane būti vientisa ir drąsina mane išlikti pakerėta gyvenimo.]
Perskaičius šiuos žodžius per kūną nubėgo šiurpuliukai. Kaip tiksliai jie apibūdina mano pačios potyrius! 2015m. rugsėjo 2d. bus lygiai trys metai, kai mano širdis ir siela atsivėrė ir į mano gyvenimą atėjo kūryba. Tą dieną aš įžengiau į Dalios Braziulytės seminarą „Sielos Koliažas (SoulCollage®) sukurkime save iš naujo“ ir mano gyvenimas pasikeitė… Ten aš atvėriau duris į labai svarbią savo asmenybės dalį ir patyriau vieną iš svarbiausių savo gyvenime suvokimų, Satori akimirką. Satori išvertus iš japonų kalbos reiškia įžvalga, nušvitimas, suvokimas. Net neįpusėjus pirmajai seminaro dienai, aš jau žinojau – vieną dieną tokį seminarą vesiu aš. Tą dieną aš radau galą to siūlo, kuris galiausiai atvedė mane į mano pašaukimą.
Man dažnai norėdavosi imtis kažko kūrybiško, bet aš nežinojau ko ir kaip. Tapyti ar piešti nemokėjau. Galėjau keverzoti lapą pasiėmus, bet tas man neteikė jokio malonumo, nes galutinis rezultatas buvo ne itin estetiškai patrauklus. Groti ar kurti muzikos taip pat nemoku, galiu dainuoti, bet ir tai tebūtų atkartojimas to, ką sukūrė kiti. Jau buvau pradėjus po truputį rašyti, bet dažniausiai man norėdavosi nežodinės kūrybos, norėdavosi imtis to, kas žodžiais neįvardijama. Todėl dažniausiai tiesiog nuleisdavau rankas ir užkišdavau savo kūrybinius polėkius į tolimesnį sielos kampą, kad man nesirodytų ir nekankintų.
2012 09 02 aš pirmą kartą po daugybės metų prisiliečiau prie kūrybos ir man tai pavyko ne todėl, kad staiga prabudo iki tol niekada nepasireiškęs talentas, o todėl, kad Sielos Koliažas (SoulCollage®) yra tokia praprasta metodika, kad su ja kiekvienas gali būti kūrėju. Kad sukurtum SoulCollage® kortą tereikia paveikslėlių, žirklių, klijų ir tuščios kartono kortelės. Tą aš ir padariau…
O kai pradėjau, nebegalėjau sustoti! Beveik metus po to lemtingo seminaro, daugelį vakarų ir savaitgalių aš praleidau kūrybinėje palaimoje, kurdama SoulCollage® koliažus, kurie iš manęs veržėsi, kaip upė sugriuvus užtvankai. Mano siela ir širdis džiaugėsi. Tai buvo toks gilus ir gaivališkas džiaugsmas trykštantis iš pačių mano sielos gelmių, kad aš jau nebegalėjau ir nebenorėjau sustoti. Į savo įprastą „dėžutę“ aš nebetilpau… Taigi pradėjau ieškoti išeities, kai sukurti sau naują, erdvesnę, įdomesnę, laisvesnę „dėžutę“.
Pasirinkimas „iš meniu“
Mariabruna kalba apie Sužeistą kūrybiškumą ir jo pasekmes žmogaus ir visuomenės gyvenime. Sužeisti vaiko kūrybiškumą reikia labai nedaug, keletas taiklių pastabų ir negatyvių įvertinimų ir vaikas patiki, kad jis neturi jokių kūrybinių gebėjimų ir toliau keliauja per gyvenimą, kaip luošys pasiramstydamas šiuo absurdišku ir visiškai neteisingu įsitikinimu „Aš neturiu jokių kūrybinių sugebėjimų“. O užaugęs su tokia „negalia“ žmogus greičiausiai ims ieškoti „pagamintų gyvenimo dalių“ ir bandys jas pritaikyti sau. Pavyzdžiui, bebaigdamas vidurinę, jis skaitys universitetų programas ir „matuosis“ jas sau, galvodamas , – „Ar čia man? Ar aš sugebėsiu? Ar man tai tinka?“. Vėliau matuosis darbo skelbimus, įvairias darbo pozicijas, vyro/ žmonos roles…. Nežinodamas, kad gali kurti, didžiąją savo gyvenimo dalį žmogus tiesiog rinksis „iš meniu“… O meniu, deja, dažniausiai kuriamas korporacijų, institucijų ar individų, turinčių savo tikslų ir visai nesuinteresuotų pažadinti žmogaus gebėjimą kurti.
Taip pat kalbėdama apie sužeistą kūrybiškumą Mariabruna įvardina požymius lydinčius žmogų, atskirtą nuo savo kūrybiškojo prado vaikystėje ar paauglystėje:
- Motyvacijos trūkumas
- Sutrumpintas ateities pojūtis (negali įsivaizduoti savo tolimos ateities)
- Sunkumai surandant savo gyvenimo tikslą
- Nerimas ir depresija
Juose aš nesunkiai atpažinau save, nes išgyvenau juos visus, įskaitant depresiją ir nerimą… Tik atradus Sielos koliažą (SoulCollage®) juodas debesis “O kas, jeigu depresija sugrįš?”, kabojęs virš mano galvos ėmė po truputį tirpti, o kūrybos ir kūrybinių talentų – daugėti:
- Su Sielos koliažu į mano gyvenimą atėjo spalvos – visiškai pasikeitė mano aprangos stilius ir spalvynas.
- Pagilėjo ir sustiprėjo mano pasitikėjimas savo rašymo gebėjimais, vienu metu netgi atsirado noras rašyti eiles.
- Atradau drąsos išbandyti naujus saviraiškos ir kūrybos būdus – fraktalų piešimą, šokio meditaciją, mandalų piešimą, netgi tapymą.
Bet pats svarbiausias pokytis mano gyvenime įvyko 2013 birželį, kai tapau sertifikuota SoulCollage® mokytoja, nes nuo tada nustojau „matuotis“ kitų žmonių ar organizacijų sukurtas gyvenimo dalis ir pradėjau savo gyvenimą kurti savo rankomis. Pradėjau SoulSage veiklą, nugalėjau baimę vesti seminarus ir supratau, kad jaučiu didžiulį džiaugsmą tą darydama, netgi turiu tam šiokį tokį talentą. 🙂
Dabar, kai apie tai rašau, gali skambėti, kad viskas vyko labai sklandžiai. Viens, du ir padaryta! Taip tikrai nebuvo. Dažniausiai buvo sunku, nepažįstama, baisu, nežinoma ir visiškai neaišku, bet šiandien žiūrėdama atgal nekeisčiau nei vienos ašaros, nei vienos klaidos, nei vieno netinkamo posūkio į nieką. Per šiuos tris kūrybos metus aš išaugau, sustiprėjau, pažinau ir išsiskleidžiau labiau nei kada nors galėjau įsivaizduoti. Už tai esu be galo dėkinga gyvenimui ir visiems mokytojams, iš kurių turėjau džiaugsmo semtis žinių ir patirties.
Tamsioji užgniaužto kūrybingumo pusė
Mariabruna savo straipsnyje trumpai užsimena apie labai rimtą užgniaužto arba sužeisto kūrybingumo padarinį, kuris veikia daug gilesniame mūsų pasąmonės sluoksnyje, kaip nesąmoningas, nežinomas įsitikinimas, – „Aš NEsu kurianti būtybė“. Aš norėčiau truputį praplėsti šitą mintį, ir pakalbėti apie tai, ką reiškia aš nesu kurianti būtybė?
Ši atrodytų nekalta frazė staiga įgyja visai kitą, daug tamsesnį atspalvį, kai ji virsta pasąmoninėmis nuostatomis:
- Aš neturiu galios kurti savo gyvenimo, todėl esu priklausomas nuo kitų malonės.
- Viskas, kas man nutinka, nutinka dėl išorinių aplinkybių, sėkmės/ nesėkmės ar kažkieno kaltės.
- Jeigu aš kažko neturiu, vadinasi turiu tai įsigyti/atimti iš kažko.
- Aš galiu tik rinktis iš man prieinamų galimybių, nes aš nesu kurianti būtybė ir negaliu sukurti to ko iš tiesų noriu, ir t.t…
Apie nesąmoningus įsitikinimus ir jų galią esu rašiusi ir kituose straipsniuose, bet iš esmės štai koks mano požiūris į jų vaidmenį gyvenime:
Mūsų išorinis gyvenimas yra vidinių nuostatų, įsitikinimų, vertybių, emocijų, minčių, žodžių ir galiausiai veiksmų atspindys. Pasaulis nėra nei geras, nei blogas, jis kiekvienam žmogui yra jo vidinių nuostatų atspindys.
Taigi nesąmoninga vidinė nuostata, kad aš NEsu kurianti būtybė, pasmerkia mus pilkokam ir nuobodokam gyvenimui arba verčia nuolatos suktis, kaip žiurkėnui rate, kad uždirbtum, kad nusipirktum, kad pasiektum, kad……… (įrašyk savo troškimą).
Sunku būtų nepastebėti, kad per pastaruosius 10 metų labai išpopuliarėjo knygos ir informacija apie tai, kaip pritraukti, manifestuoti, vizualizuoti savo svajones, troškimus ir norus. Nors apie tai yra prirašyta daugybė knygų, prikurta vaizdo įrašų, mokomųjų programų ir pan., nepasakyčiau, kad tai būtų veiksminga paprastų žmonių gyvenime…. Dauguma toliau sukasi savo kasdienybėje ir svajoja apie kitokį gyvenimą. Neabejoju, kad nesėkmėms įgyvendinant savo svajones yra daugybė priežasčių, bet turiu nuojautą, kad viena iš jų yra pasąmonėje tūnantis įsitikinimas, kad aš NEsu kurianti būtybė…
Aš ne filosofė ir ne teologė, bet štai koks, mano nuomone, didžiausias paradoksas susijęs su šia nuostata. Krikščionybėje ir kitose religinėse tradicijose yra sakoma, kad Dievas mus sukūrė pagal savo atvaizdą. Tikiu, kad čia turima omenyje ne mūsų išvaizdą, nes tuo atveju Dievas turi rimtų savivertės problemų… Mano nuomone, ir tai yra tik mano nuomonė, Dieviškoji prigimtis mumyse atsiskleidžia būtent per gebėjimą kurti. Mes turime dovaną ir laisvą valią daryti su savo gyvenimu, ką tik norime, tikėti kuo norime ir veikti ką norime. O tai yra KŪRĖJO privilegija! Joks kitas gyvas organizmas (mano žiniomis) jos neturi: delfinas gali būti tik delfinu ir veikti pagal savo rūšiai būdingus elgesio nuostatus, rožė gali būti tik rožė ir daryti tik tai, ką daro visos rožės. Žmogus, būdamas žmogumi turi milžinišką galimų gyvenimo būdų pasirinkimą ir dar didesnę laisvę sukurti naujų, jei neranda sau tinkamo.
Kūrybinės ugnies kurstymas – siela kalba vaizdiniais
Gyvenimas yra mūsų žaidimo aikštelė, o kokį žaidimą žaisime ir kokį vaidmenį jame atliksime, mes nusprendžiame patys. Arba bent jau taip turėtų būti, jei mūsų pasąmoninės nuostatos nedarytų to už mus…
Kaip tik todėl, labai kviečiu tave, jei dar svyruoji ant kūrybingumo atradimo ir integravimo slenksčio, pabandyk! Pasirink tau patraukliausią kūrybingumo formą ir išbandyk ją. Niekas geriau nepadeda ištirpdyti nuostatos, aš NEsu kurianti būtybė, kaip žvelgti į savo kūrinius. Net jeigu jie neturi visiškai jokios meninės vertės, jie yra neišpasakytai svarbūs tau! Kuo daugiau sukuri, tuo lengviau patikėti, kad gali kurti.
Jei aš galiu sukurti šitą tai, ką dar aš galiu sukurti? O po kiek laiko ima kirbėti partizaniška mintis, o gal aš galiu kurti ir savo gyvenimą? Kurti nuo pradžios, viską savo rankomis?
Net ir integravus kūrybiškumą į savo kasdieninį gyvenimą išlieka poreikis palaikyti, pakurstyti, atnaujinti ir papildyti kūrybines jėgas. Mūsų siela kalba vaizdiniais, kūnas judesiu, o žodžiai yra proto kalba.
Todėl labai kviečiu tave pradėti pokalbį su savo siela ir išbandyti Sielos koliažo (SoulCollage®) kalbą 4 val. seminare „Atrask kūrėją savyje“ rugsėjo 9 d.
Norinčius rimčiau pasigilinti ar atnaujinti savo draugystę su vaizdinių kalba, kviečiu į seminarą „Kaip vidinius priešus paversti sąjungininkais – kūrybiškas sprendimas“ į dviejų dienų seminarą spalio 10-11 d (daugiau informacijos artimiausiu metu, sekite naujienas čia).
